strykėti

×strỹkėti, -ėja, -ėjo tr. žr. 2 strykuoti 3: Tas arklys kai tik greičiau bėga, tuoj strỹkė[ja] kojas – negal aštrių gripų sukt Škn. Teip strỹkėju kojas, ka baisu – visi čiurniai nudaužyti Škn.